Ieškoti

10 įspūdžių gran kanarijoje

Atnaujinta: 2019 m. spalio 7 d.

Gran Kanarija – gražu... Pilnos gatvės kačių...


Nuo 2004 metų ši ‚Be Tabū‘ močiutės daina manęs nepalieka. Aš buvau Tenerifėje, bet į Gran Kanariją išvykti man užtruko 13 metų nuo tos dainos išpopuliarėjimo. Trumpai galiu pasakyti tiek, kad gatvėse daug kačių nemačiau...


Kuo daugiau keliauji – tuo didesnis apetitas keliauti. Tuo pačiu, keliavimo įpročiai, norai ir požiūris nuolatos keičiasi. Kai 2012 metais išvažiavau pirmoms tikromsatostogoms į Tenerifę – negalėjau nustygti vietoje. Bet kai po 6 metų nusipirkau lėktuvo bilietą į Gran Kanariją – nebuvo nei drugelių pilve, nei susižavėjimo, nedėjau jokių vilčių, kad ši kelionė pakeis mano gyvenimą. Sakiau sau, kad bus taip kaip Tenerifėje. Bet aišku, klydau...


Apačioje rasite mano mėgstamiausias 10 vietų, bei nuotykių Gran Kanarijoje.



1. NAMAI ANT AUKŠTO KALNO


Chalet Ecowine – viena iš priežaščių, kodėl dar norėčiau sugrįšti į Gran Kanariją. Tai vietinės šeimos biznis, vilaitė valdoma sesės, o šalia esantis vynuogynas – brolio. Nuostabi vieta ir draugiška atmosfera, toli nuo viešbučių šurmulio. Rytais atsikeldavome rūko debesyje, o vakarais matydavom Las Palmas miesto šviesas.


Vaizdai į Gran Kanariją nuo Chalet Ecowine

2. VYNO (NE)DEGUSTACIJA


Kadangi gyvenome bodegoje, negalėjome neapsilankyti jų vyno rūsyje. Jokių perspaustų turistinių mandagybių nebuvo – tik mes dvi draugelės ir vynuogyno šeimininkas, pilstantis įvairų jų gamybos vyną. Atidarius butelį, pasirodo, privalu jį ištuštinti... taip, vakarop, mūsų degustacija pavirto tiesiog naturaliu ispaniško stiliaus vyno pliaupimu. Po kelių butelių vyno dalinomės mintimis apie lietuviškus pomidorus, kaip išauginti sveikus avokadus, apie keliones ir apie namus.



3. KAIP GREITAI PASITIKĖJIMAS SAVIMI VAIRUOTI MAŠINĄ IŠBLĖSO


Aš buvau įsitikinusi, kad niekur kitur (iš Vakarų šalių) nebus baisiau vairuoti, nei Islandijoje. Ten oro sąlygos keičiasi kaip panorėjusios, ten šlaitai, kur dugno nesimato ir nėra barjerų. Ten važiuoji arba į kalną arba nuo jo.


Tad kai nusprendėm nuomotis mašiną Gran Kanarijoje – aš sakiau NO PROBLEM, pavairuosiu. Buvau ‚pasipūtusi‘ pasitikinti savimi vairuoja, kurią išmušė iš vėžių pirmieji siauri vingiuoti kalnų keliukai. Buvo tragiškos pirmos 24 valandos vairuojant, kai net antru bėgiu nesugebėdavau įvažiuoti į vieną specifinį statų posūkį... Trumpai sakant, vairavimas Gran Kanarijoje mane vėl nuleido ant žemės.


4. NENUŽIŪRĖTI KALNAI


Gran Kanarija yra puiki sala mėgstantiems gamtą ir žygius. Vulkaninės kilnės reljefas išmargintas kalnais kalneliais. Nors Roque Nublo buvo pasakiškai gražu, mažiau lankomi ir nepaliesti kalnų takai palieka didelį įspūdį. Eiti pasivaikščioti į kalnus yra atgaiva kūnui ir sielai, ir nors aš neesu panaši į kalnų ožį, visad bandau užsiropšti kiek galiu aukščiau, nes iš ten vaizdai gražiausi!Taip kopinėjom El Risco – dviese – be žmonių balsų ir be selfie stick‘ų.



5. NEPASISEKĘS PAVIRŠINIO NARDYMO BANDYMAS


Sardina Del Norte yra žinoma kaip geriausia vieta nardymui. Logiška, kad mes ten vykome ieškoti laimės po vandeniu. Akvalangus susipokavome tikėdamosi spalvotų žuvyčių bei koralų. Gavome jūros ežius už kuriuos susimokėjau pasruvusiais keliais... Dėja, net ir racionalioms, savarankiškoms moterims kartais nepavyksta priimti gerų sprendimų, kai galvą pameti vandenyne. Trumpai: geriau nešokti paviršiniam nardymui nuo molo, nes paskiau yra labai sunku ant jo užsiropšti atgal. Mes atgimėm vidine esybe ruoniais, susitapatinom su bangomis, bet kraujo ir mėlynių teko paaukoti.


Vairuotantiems irgi galima, tik labai poquito ...

6. SKANIAUSIA VAKARIENĖ KAIMO RESTORANĖLYJE


Casa Martell – tai keletos kartų šeimos restoranas / muziejus Santa Brigida kaimelyje. Prieš gaunant staliuką, restorano šeimininkas mus paragino pasivaikščioti po rūsius, kur vintažiniaivyno gaminimo įrankiai bei truputį apdulkėję vyno buteliai laukia būti atidaryti, o gal tik laikomi kaip muziejaus eksponatai. Šeimininko bei padavėjų draugiškumas mus žavėjo, bet maistas užtvirtino šio restorano 10 balų įvertinimą. Jautėmės lyg senos šeimos draugės, vaišinamos skaniausiais pyragėliais ir savos gamybos likeriais.


7. KAIMO ŠOKIAI


Nesuvaidintos emocijos, sinchroniškas judėjimas į gyvą muziką – tai ne vietinis šokių konkursas, o tik sekmadieniai kaimo šokiaicentrinėje aikštėje. Sunku atitraukti akis, kai grakštūs aistringi „šokėjai“ sukasi ratu, lyg ir turėdami susidurti su kitomis poromis, bet per milimetrą išvengiantys avarijos. Toks autentiškas sekmadienio rytas džiugino mus San Mateo miestelyje.


8. EŽIUKAI RŪKE


Turbūt įspūdingiausia mūsų popietė buvo praleista kopiant i Roque Nublo, bet tų uolų apsuptyje jautėmės kaip ežiukai rūke. Dvi stūkstančios smelynos kolonos apsuptos kalnų ir miškų mus kvietė apsižvalgyti iš arčiau. Žmonės kilo ir leidosi, o mes tarp tų žmonių ieškojom kelio link prieš milijonus metų susiformavusio geologinio palikimo. Kelias nesunkus, ypač vaizdingas, kas mus motyvavo nesustoti ir kilti toliau. Tik viršūnėje supranti tikrą akmeninių stulpų dydį, tuo pačiu gamtos grožį ir galią. Mus visą kelią lydėjusi saulė pasislėpė tarp debesų, kurie lyg iššaukė rūką kilti link jų. Vaikščiojant 1800 metrų virš jūros lygio aukštyje, kartais jaučiausi lyg priėjus pasaulio pabaigą – aplink tik akmenys ir tirštas rūkas.




9. NUOGŲ VYRŲ DYKUMA


Maspalomas paplūdimys skaitant internete yra reklamuojamas kaip Gran Kanarijos dykuma. Pasitikrinus Instagram‘epatvirtinu, kad aplinka atrodė nerealiai, tad nusprendžiau įrašyti šią vietą į mūsų kelionės tvarkaraštį. Noras pasidaryti nuotrauką dykumoje pradingo, kai visą dieną buvo apsiniaukę, o smėlis šlapias ir tamsus. Bet ir be prasto oro, negaliu pasakyti, kad Maspalomas man priminė bent kiek dykumą – dar kartą įsitikinu, kad oficialus turizmo puslapis ir Instagram‘as mėgsta ir moka nuotraukose parodyti tai, ko iš tikrųjų nėra. Ko tos nuotraukos nerodė, tai vyrų nudistų, laisvai vaikščiojančių aplink „dykumą“ ir visas merginas bandančias pasidaryti tą Instagram‘inę foto. Dėl to aš mėgstu būti pasiruošus kelionėse, kad tokiais atvejais netektų atsisukti du kartus įsitikinti, kad mano akys nemeluoja.





10. PAPAS ARRUGADAS


Tikriausiai juokingiausias vietinis delikatesas. Tradiciškai ispaniškos virtos bulvytės su specialiu rožiniu/raudonai oranžiniu padažu. Nors visoje Ispanijoje jos žinomos kaip Patatas Arrugadas, vietiniai Gran Kanarijoje jas vadina Papas – rodantį tų bulvyčių istorinį ryšį su Pietų Amerika (iš kur jos konkistadorų laikais buvo atgabentos į Europą). Mes nežinodamos nieko apie Papas Arrugadas buvome truputį nusivylusios... tikrai negalėčiau jų pavadinti „kultiniu“ vietiniu patiekalu, kurio pasiilgčiau grįžus namo. Gal geriau tiesiog mėgautis šviežia žuvimi.




Gran Kanarijoje buvo nerealu! Ši sala man daug visko padovanojo.


O kokia vieta jums paliko daug įspūdžių?


Sekite mane Instagram @aistemapstheworld

© 2019. Visos teisės saugomos.