Search

Indonezija - terima kasih, suk sumah ar matur nuwun?


Indonezija yra didžiausias salų šalis pasaulyje! Skaičiuojama, kad ją sudaro virš 17 tūkstančių salų (nors naujos salos dar kartais atrandamos). Tiek salų per visą gyvenimą, manau, neaplankytume, bet būtent dėl to, man, Indonezija visada liks ‘dar neatrastų salų’ kraštas.



INDONEZIJA – ŠALIŲ ŠALIS

Pagalvokime, kas mus sieja su šalimi? Kas mus, lietuvius sieja su Lietuva? Ar tai žemė, kalba, istorija, kultūra, gal dar religija?... kai kurios Indonezijos salos atskirtos tūkstančiais kilometrų, ir nors visoje šalyje Bahasa yra laikoma nacionaline kalba, žmonės savo regionuose kalba savo krašto kalbomis. Tereikia palyginti tą patį Bali su Javos sala – nors tarp Balio ir Javos krantų vos 6km - kalba, religija ir kultūra yra absoliučiai skirtinga. Net sunku aprėpti tas visas kitas mažas ir dideles tolimas salas, kuriose dar praktikuojami pagoniški ritualai ir tik visai neseniai išnyko, o gal dar ir egzistuoja kanibalizmas.

Kaip sunku turėtų būti Indonezijai kurti bendrystės jausmą. Mums sakė, kad dabar Papua saloje problemos – žmonės kursto aktyvų nepriklausomybės judėjimą. Aš suprantu, dauguma skirtingų salų su žmonėmis Indonezijoje neturi nieko bendro...

Dėl to Indoneziją vadinu šalių šalimi.

MARŠRUTAS – INDONEZIJA PER 30 DIENŲ

Nors pradėjau kalba ‚kokia Indonezija skirtinga‘, noriu paskatinti, padrąsinti ir padėti žmonėms į ją keliauti.

Dėl didelių skirtumų įvairiose salose, Indonezija niekada nenustos stebinusi. Tereikia persikelti į kitą regioną, o ten iš naujo galėsite susipažinti su vietinių kultūra.


Kad būtų lengviau planuoti savo kelionę į Indoneziją, dalinuosi savo maršrutu. Kai kuriais labai pavykusiais vizitais, o kai kuriais nelabai pasisekusiais. Bet mano tikslas, ne vien mokytis iš savo klaidų, bet ir kitus „apšviesti“, taip kuriant keliautojų evoliuciją.

KELIONĖS PRADŽIA

Nesvarbu, ar skrisite iš Lietuvos ar kito pasaulio kampelio, tikriausiai atsidursite arba Džakartoje arba Balyje. Žinoma, Indonezijoje yra daugiau oro uostų, bet šie du – patys populiariausi, tad pigiausi skrydžiai veda būtent į juos.

Aš įžengiau į Indoneziją per Bali, kuriame praleidau vieną savaitę. Nenoriu kartotis, tad siūlau pasiskaityti apie mano laiką Balyje paspaudus ČIA


Iš Bali salos, persikėliau į Java salą, kurioje praleidau dvi savaites.

Balio ryžių terasos

Pirmas taškas Javoje - Banyuwangi miestas.


Įrašą iš Banyuwangi skaitykite ČIA


Nuo Banyuwangi keliavau traukiniais, autobusais ir keltais tokiu maršrutu:

Probolinggo - geriausias vieta lankyti Bromo ugnikalnį! Aplink, turint transportą arba vairuotoją (tiems, su didesniu biudžetu), yra dar daug visko pamatyti – ypač krioklių milžinų!

Saulėtekis prie Bromo ugnikalnio

Surabaya - tik nakvynei, kad kelionė nebūtų tokia ilga.

Yogyakarta - vienintelis miestas Indonezijoje vis dar valdomas (teoretiškai) sultono. Kultūrinis Indonezijos centras. Taip pat, iš Yogyos (trumpinamai) lankomos dvi Unesco paveldo vietos: Borobudur ir Prambanan šventyklos.


Dieng Plateau - nepasisekusi kelionė į Dieng, vien dėl oro. Turėjom palaipioti kalnais ir pakvėpuoti grynu oru, bet nuolatos lijo, o per rūka net tų pačių kalnų nesimatė.

Semarang / Jepara – stotelės į ir iš Karimunjava salos.

Karimunjava – turistų dar pilnai neatrastas rojaus kampelis Indonezijoje. Apie šią salą girdėjom iš kitų sutiktų keliautojų.


Prisiminimai iš Karimunjavos – skaitykite ČIA


Džakarta – sostinė, kuri nesužavėjo. Išlipus iš traukinio jau sutemus, mus pasitikimo šurmulys, šiukšlės ir tarakonai gatvėse. Aš, šiaip, nelabai reaguoju į tuos dalykus ir gyvunėlius, bet mano santykiai su tarakonais labai pasikeitė Indonezijoje! Jau nuo pirmo susitikimo Balyje, kai tarakonas bandė įsitaisyti sum animi lovoje, o lengvai išstumtas apsigyveno mano bate, patapo man nedraugas. Javos saloje kitas, gal iš tos pačios šeimos, įsitaisė mano bate (vėl) ir taip pasirašė sau mirties nuosprendį – net nesuvokiau kaip jo nepajaučiau dėdamasi batą… nuo to laiko, visi tarakonai man priminė tą negyvėlį, kurį turėjau gramdyti nuo savo kojinės!...

Tiesa, jei patinka apsipirkinėti ar vaikščioti po muziejus – Džakarta tam yra puiki vieta. Man labiausiai patiko naršytis po sendaikčių turgų, kur galima rasti monetų, porceliano, paveikslų, jūrinių aksesuarų bei dar daug daug visko, jei skirsite tam daugiau laiko.


Bet man, Džakarta, kaip ir dauguma sostinių ar didelių miestų, yra tik taškas tarp kelionių.


Pastaba: Artimoje ateityje, Džakarta gali nebebūti Indonezijos sostine. Indonezijos vyriausybė nusprendė sostinę kelti į Kalimantan, Borneo salą. Bet naujos sostinės statybos dar neprasidėjo.


Tanjung Puting Nacionalinis Parkas, Kalimantan, Borneo - Dar prieš išvykstant, net prieš metant darbus, mano svajonė apsilankyti Borneo saloje buvo begalinė. Ta svajonė galiausiai išsipildė.


Pasodintas medelis Borneo džiunglėse

Apie mano nuotykius Borneo džiunglėse galite skaityti ČIA

TRANSPORTAS

Keliavimas traukiniais patogus! Buvau tikrai sužavėta traukinių kokybės ir kainos santykiu. Tikrai rekomenduoju naudoti traukinius Javoje, nes autobusais keliausite dvigubai ilgiau, ne taip patogiai, o ir kainų skirtumai nėra tokie dideli. Primenu, kad Java – didelė sala, kelionė traukiniu man užtrukdavo mažiausiai 6 valandas iš vieno miesto į kitą.


Vėl gi, būdama viena mergina keliaujanti Javoje, sulaukiau daug žvilgsnių ir vietinių susidomėjimo. Klausimai visad tie patys: “Iš kur tu?”; “Kur ta Lietuva?”; “Kiek tau metų?”; “Keliauji viena?”; “Kiek laiko praleisi Indonezijoje?”; “Kur jau buvai?”; “Kur dar keliausi?”.

Visi žmonės man buvo labai malonūs ir draugiški. Po kurio laiko į visus jų klausimus atsakydavau autopilotu. Neretai būdavau “apdovanota” įvairiais vietiniais skaniukais ir žmonių istorijomis.

Tik tarp mažesnių miestų važiavau autobusais – vietiniais ir moderniais turistiniais su oro kondicionieriumi. Kainos, aišku, skiriasi drastiškai… bet visur dar reikia mokėti derėtis!


Važiuojant vietiniais (pigesniais) autobusais galima pamatyti visko... vairuotojai nebijo užsirūkyti prie vairo užstrigus kamščiuose, žmonės transportuoja viską kas telpa į autobusą - įskaitant ir vištas. Bet jei visa tai negąsdina, kelionės vietiniais autobusais bus savita "atrakcija", kurią prisiminsite dar ilgai...



MAISTAS

Keliaujant susikuriame asociacijas su aplankyta šalimi. Dažnai prisimename išskirtininį maistą, iš pirmo ragautą gal su trupučiu atsargumo, bet pamėgtą ir pasiilgstamą. Natūralu, juk maistas įjungia visas mūsų jusles – skonį, kvapą, regėjimą, lytėjimą, klausą (kai klausomės gaminamo maisto čirškėjimo).

Indoneziją man pirmiausia primena vištiena, dėl vis naudojamo bairiuko tarp mano bendrakeliautojų – “I AM CRISPY, please” – pripažindama, kad esu traški, gaunu džiuvesėliuose išvoliotos, karštam aliejuje keptos vištienos (Indonezietiškas KFC). O Balis, man suteikė dovaną Acai Bowl pavidalu – kiekvienas vaisių bliūdelis, kaip meno kūrinys.

Acai bowls Balyje

Be mano jau minėtų, pagrindiniai patiekalai, randami visoje Indonezijoje yra šie:

Gudek – troškintas duonvaisis, angliškai vadinamas jackfruit. Unikalus patiekalas pateikiamas centrinėje Javos saloje ir būtent Yogyakartoje.


Bakso – Indonezietiški mėsos kukuliai.


Gado gado – salotos iš troškintų daržovių, kietai virto kiaušinio, bulvių, tofu ir tempe, užpiltos riešutų padažu.


Satay – Mėsos gabaliukai ant pagaliuko. Labai populiarus ir pigus užkandis.


Ayam Goreng – traški vištiena (Ayam) kepta aliejuje vadinama Ayam Goreng arba Ayam Crispy.


Tempe – raugintų sojos pupelių gardumynas.


Nasi Goreng – kepti ryžiai su daržovėmis ar mėsa.


Soto – tradicinė sriuba.


Rendang – aštrus mėsos troškinys.


Jajan pasar – saldūs maži užkandžiai, daugiausiai parduodami Yogyakartoje.


MANO INDONEZIJA SKAIČIAIS

Praleista dienų: 30

Aplankyta salų: 7 (0.02%)

Išleista pinigų (be tarptauninių skrydžių): 10,678,000 IDR arba ~660eu

⁃ Maistas – 1,971,500 IDR


⁃ Nakvynė – 1,722,500 IDR (Dviviečiai kambariai, su privačiu dušu nakčiai kainuodavo apie 5 dolerius).


⁃ Pramogos – 5,448,000 IDR (Brangiausia pramoga buvo mūsų trijų dienų kelionė į Borneo, kuri, be skrydžių, kainavo apie €200).


⁃ Transportas – 1,536,00 IDR (Įskaitant skrydį tarp Džakartos ir Kalimantan).


Salų šalis, šalių šalis - Indonezija

TERIMA KASIH, SUK SUMAH IR MATUR NUWUN INDONEZIJAI


Jei po visko vis dar sukate galvas, ką reiškia šio straipsnio pavadinimas - išduosiu... visi trys keisti žodžių dariniai reiškia AČIŪ - valstybine bahasa, javaviečių ir baliniečių kalbomis.


Tiek daug patirta ir pamatyta Indonezijoje, bet tuo pačiu, tiek daug neatrasta ir neišgyventa… Dažniausiai laikausi taisyklės, kad į jau aplankytą šalį nevažiuočiau dar kartą, bet šalių šaliai Indonezijai padaryčiau išimtį.


Kol kas, Indonezijai sakau Terima Kasih, Suk Sumah ir Matur Nuwun - už visas patirtis.






O ar jūs lankėtės Indonezijoje? O gal planuojate? Pasidalinkite savuoju planu.










Sekite mane Instagram @aistemapstheworld

© 2019. Visos teisės saugomos.