Ieškoti

mano 'trijų viršūnių iššūkis'

Atnaujinta: 2019 m. spalio 7 d.


Mes įveikiame ne kalnus, o patys save. - E. Hilaris


Jei tikite mitu, kad Didžioji Britanija egzistuoja už Londono ribų - turite galimybę atverti duris į plačius horizontus.


Ši sala gal ir ne tropikai, ne Kipras ar Gran Kanarija, bet ji turi ką pasiūlyti. Jungtinė Karalystė yra pripildyta istorinių objektų, iš kurių dešimtys turi Unesco pasaulinio paveldo statusą.


Turbūt dauguma mūsų esame girdėję apie seniausius pasaulio universitetus Kembridže ir Oksforde, didžias viduramžių katedras, Adriano sieną, Stounhendžą, bei kitus senovės palikimo taškus. Taip ir aš, nors ir gyvendama Anglijoje, mačiau ją tik kaip istornio ir kultūrinio paveldo šalį. Bet šis įrašas ne apie tai...



TIKRASIS 'TRIJŲ VIRŠŪNIŲ IŠŠŪKIS' !


Tai toks reikalas, kai žmonės priima asmeninį iššūkį per 24 valandas užkilti (beveik bėgant) į tris aukščiausius Didžiosios Britanijos kalnus: Snoudoną - Velse, Ben Nevisą - Škotijoje ir Skafel Paiką - Anglijoje! Trys kalnai per tokį trumpą laiką skamba baugiau, bet jei tuos kalnus skiria 3-5 valandos kelio mašina, o tu turi tik 24 valandas viską nuveikti - atrodo neįmanoma... Bet iš tiesų įmanoma ir padaroma, daug žmonių apsiima šį iššūkį dėl savęs, dėl kitų ir labdaringos veiklos.


Ir aš ten buvau ir lipau! Bet 24 valandos man pasirodė trupokas laiko tarpas, ypač kai nori apsižvalgyti aplink. O pamatyti tikrai yra ką...



AISTĖ - KALNŲ LIPĖJA. EVOLIUCIJA


Idėja užkopti į tris aukščiausius Didžiosios Britanijos kalnus atėjo ne iš karto. Tai buvo minčių evoliucija, kurios pirminė liepsnelė prieš keletą metų užsidegė Velse. Prieš važiuojant aplankyti draugės į Swansea, ji paminėjo, kad eisim pasivaikščiot, tad turėčiau įsimesti keletą šiltesnių drabužių. Buvo vasario mėnuo, žiema, bet UK nepasižymi besikandžiojančiais šalčiais. Įsidėjau megztinį ir botus - kad kojos neperšlaptų 'einant' po lietaus įsisunkusiais kloniais. Tai buvo mano Klaida Nr. 1:


Klaida Nr. 1: Norint patogiai ir saugiai lipti į kalnus, reikalinga tam skirta avalynė.


Mūsų pasivaikščiojimas greičiau buvo kopimas į pusės metro sniego nuklotą viršukalnę pavadinimu Pen-y-Fan (886m). Mano botai man tikrai nepadėjo... Visgi, me kalną įveikėme, tą giedrą dieną nuskanavome horizontą, kiek akys leido.


Taip gimė nauja dalelytė esybės mano kūne, kuri pavalgydinta gamta ir nuotykiais Islandijoje vis plėtėsi ir augo.


Aš - laimingai sugrįžus nuo kalno viršūnės su savo botais

TRYS VIRŠŪNĖS - MANO KELIAS


Nežinau kodėl mane taip traukia kalnai... gal panorama? Ji iš tiesų yra neapsakoma.


Žinau, kad atsiras tų, kurie juoksis iš manęs, kad lipimą į 1000m kalnus vadinu iššūkiu. Bet palaukit, žmonės, Lietuvoje mes praktikuotis gi neturim galimybių...


Edmundas Hilaris (pirmasis vakarietis užkopęs į Everestą) paklaustas, kodėl norėjo užlipti į Everestą, atsakė: 'Nes jis yra'. Taip ir mes, lipam, nes tie kalnai yra, atrodo, stovi prieš akis, baksnoja pirštu, mojuoja ranka ateiti.


Planas buvo užkopti į visus tris kalnus ilgaisiais savaitgaliais, pastovyklaujant ir paturistaujant. Kiekvienas kartas buvo vis naujas iššūkis, pamirštas skausmas kojose ir dubcėje atsinaujindavo ir sunkindavo kelią link viršūnės.


NR. 1 SKAFEL PAIKAS (978m)


Žemiausias, bet mano nuomone, pats sunkiausias lipimas iki viršūnės! Diena buvo tobula, saulėta ir jokio vėjo papėdėje. Iki viršūnės apie 5km kelio, kurį tapsinom apie 4 valandas.


Tobula diena pakeliui į Skafel Paiko viršūnę

Lipome ir ilsėjomes. Sustojome mažam piknikui vidury kalno - su visai nebloga panorama.


Paskutinė atkarpa buvo labai sudėtinga dėl sniego ir stipraus vėjo, bet per kančias į žvaigždes (beveik). Viršūnėje, sumušėm delnais ir ištiesėm kojas. Kadangi kopėme su draugais atvykiais aplankyti iš Lietuvos, kalno viršuje oficialiai užregistravom savo pergalę su gurkšniu Žalių Devynerių. Kelias atgal ilgas, tad šildomosios gėrimo savybės tikrai pravertė!




NR. 3 BEN NEVISAS (1345m)


Škotijos, bei Didžiosios Britanijos aukščiausas kalnas.


Naktį prieš lipimą, labai patogiai, pasistatėme savo palapinę Fort William miestelyje, kad nereikėtų anksti keltis ir ilgai važiuoti iki kalno...


Kilome The Mountain Track (dar žinomas kaip Turistų arba Ponių kelias) - tai lengviausias maršrutas iki Ben Neviso viršūnės. 8km užlipome per maždaug 5 daug energijos atėmusias kopimo valandas lietuje.


Liūdniausia buvo viršūnėje, nes dėl lietaus ir šalčio norėjosi eiti kuo greičiau atgal... o ir dėl solidaus rūko, nebuvo į ką pasižiūrėti.


Ben Nevisas turėjo būti mūsų 'Trijų Viršūnių Iššūkio' finalas, bet mums dar reikėjo grįžti į Snoudoną, kur turėjome neužbaigtų reikalų.



NR. 2 ir 4: SNOUDONAS (1085m)


Velso Snoudonijos nacionaliniame parke stūksantis milžinas... labai populiarus tarp anglų, ypač savaitgaliais ir atostogų metu. Bemaž gražiausia vieta Didžiojoje Britanijoje.


Pirmą kartą į Snoudoniją važiavome tik dėl kalno, antrą - dėl kalno viršūnės, bet trečią kartą važiuosiu tik dėl malonumo...



2018 metai turėjo būti kalnų užkopimo metai, bet Snoudonas pakišo mums koją. Kopimas iki viršūnės buvo atidėtas net metams, bet aš niekada nepalieku nebaigtų reikalų.


Angliškas oras gali būti nenuspėjamas, taip ir mums, nepasisekė, kad balandžio mėnesį pradėjo snigti. Ne vien mūsų labai paprastutė palapinė sušlapo kiaurai, bet ir mūsų planai užlipti iki Snoudono viršūnės nuėjo veltui.


Nors ir kaip gali stengtis, bet sniego pavirtusiu į ledą neaplenksi, o tuo labiau į jį neįlipsi. Tai buvo mano Klaida nr. 2:


Klaida nr. 2: Jei tavo draugas sako, kad reikia pasiimti kablius ant batų, nes bus sniego ant kalno - tikėk ir klausyk jo, nes norint į kalną įlipti, o ne nuo jo slysti, kablių tikrai reikia!


Pirmąjį kartą lipome per Velykas - net susitikome tautiečius su dažytais kiaušiniais ant kalno! Dėja, tikėjąsi gero pavasarinio oro, gavome daug sniego ir slidžius kalnų takelius. Matėme, kaip žmonės bijodami nukristi / nuslysti šlaitais, buvo surakinti panikos vienoje vietoje - nei pirmyn nei atgal. Buvo tikras chaosas!


Tikrai kovojome su savimi, su kalnu ir kalnų prižiūrėtojais, nenorėjome pasiduoti, bet kartais. tenka logiškai įvertinti situaciją ir pasirinkti saugumą (kaip tikri suaugę žmonės). Vis dėlto, kalnas niekur nedings... Palydėjus viršūnę akimis, teko jai atsukti nugarą ir pažadėti sau sugrįžti atgal.



Nerandant ramybės visus metus laiko, aš grįžau. Ir iš tiesų, kalnas niekur nedingo, tik sniego nebeliko.


Lipome Pyg Track 5.5km aukštyn apie 3 valandas, atgal pasirinkdami Miners Path (truputį ilgesnis, bet malonesnis kelias).


Galiausiai įveikiau savo kalną, kojas nuo viršūnės šlaito nuleidus, į rūką žiūrėjau ir šypsojaus...




KALNAI KALNELIAI


Mes mėgstam kalnus ir adrenaliną. Mes mėgstam ilgus nuotolius ir pasiekti užsibrėžtas finišo linijas. Labiausias mėgstam, po ilgo, vingiuoto, stataus kelio, pasiekti viršūnės! Lipti žemyn yra tikra kančia, bet juokinga, kaip greitai mes pamirštam skausmą... nes vos nusileidus, mes pradedam planuoti savo kitą kalną ir kitą nuotykį!


Visi trys kalnais yra įveikiami. Dėja, kartais kopimas nėra labai malonus... skaudančios kojos ir kvapo neturėjimas gali negatyviai paveikti pasitikėjimą savimi. Mano brolis, kopdamas su manimi, jau beveik nuo kelio pradžios guodė mane žodžiais 'jau nedaug liko'. Labai svarbu leisti sau kilti kokiu nori greičiu ir nelenktiniauti su kitais - vaikai ir šunys yra patys blogiausi konkurentai, kurie, atrodo, niekada nepavargsta!


Viršūnėje gali būti vėjuota, bet tai pasidaro nelabai svarbu. Apima toks jausmas, lyg pasiekėte žvaigždes.


Praleiskime laiko ant kalno viršaus - išgerkime arbatos (ar kažko stipriau), surukykime nugalėtojo cigarą. Po keletos valandų intensyvaus lipimo tikrai norisi pailsėti ir pasidžiaugti savimi.




Kokius iššūkius esate užsibrėžę? Kuriuos jau įvykdėte?


Dalinkitės, nes aš tikrai noriu žinoti!


Sekite mane Instagram @aistemapstheworld

© 2019. Visos teisės saugomos.