Paieška

PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į PIETRYČIŲ AZIJĄ


Nors kai kurie vaizdai iš Azijos gali gąsdinti keliautojus, nereikia daug laiko priprasti prie naujo gyvenimo būdo kitoje pasaulio pusėje. Azijietiškas chaosas tampa visiškai normali dienos dalimi, naujos vietos ir nauji žmonės yra savaime suprantamas dalykas.

Bet puikiai atsimenu savo pirmąjį kartą Pietryčių Azijoje, tą dieną, kai nusileidau Phnom Penh, Kambodžoje. Buvo karšta ir triukšminga, gatvėse siautėjo tuk tuk‘ai.

Su kuprinėmis ir tuk tuk'ais Kambodžoje

Tad tiems, visiems, kas planuoja savo pirmą, o gal dešimtą kelionę į šį magišką Azijos regioną, noriu pasidalinti keliais patarimais, kuriuos išmokau aplankius septynias Pietryčių Azijos šalis.

KUPRINĖ VIETOJ LAGAMINO


Nebent keliaujate į vieną viešbutį praleisti visas atostogas ir neplanuojate šokinėti nuo vienos vietos į kitą – palikite savo lagaminus namie. Lagamino ratukai nelabai pritaikyti azijietiškiems šaligatviams. Daug lengviau susipokuoti kuprinę, kurią lengvą transportuoti nekovojant su bordiūrais ar žvyrkeliais. Suprantu, kad lagamino ant kupros nereikia nešioti, bet patikėkit, su kuprine tikrai daug lengviau, jei laukia pervažiavimai su autobusais, traukiniais, tuk tuk‘ais ir kitu įsivaizduojamu transportu.

Apie mano kuprinę ir jos turinį galite skaityti ČIA



VIETINĖ SIM KORTELĖ

Būtų sunku surasti žmonių be išmaniųjų telefonų. Savo kišenėje mes nešiojamės mažą kompiuterį, žodynėlį, žemėlapius ir visą kitą, kas mums gali padėti keliauti lengviau. Problemėlė yra ta, kad visus šiuos lobius pasiekti telefone reikalingas internetas. Aišku, galima atsisiųsti offline žemėlapius ir žodynėlius, labai reikiant kažkur susirasti WIFI. Bet daug paprasčiau yra įsigyti vietinę SIM kortelę.


Vietinę SIM beveik visada galima gauti ir aktyvuoti oro uoste – dažniausiai truputį brangiau nei perkant pačiam parduotuvėje. Bet viskas taip paprasta ir pigu, kad net nėra klausimo ar apsimoka.

Žmonės, keliavę prieš išmaniųjų telefonų revoliuciją, mėgsta kritikuoti tuos, kurie negali gyventi be interneto savo delne. Jų manymu, kiekvieną kartą klausdami Google, o ne vietinių, mes atsiribojame ir neleidžiame sau susipažinti su naujais žmonėmis. Aš sakau, kad viską reikia daryti su saiku.

Vietinės SIM ir interneto turėjimas sumažina nereikalingą stresą dėl hostel‘ių ir transporto, padeda jaustis saugiau. O per programėles kaip Coachsurfing, galima susirasti nemokamą nakvynę, vietinių draugų ir susibėgimų.

TARPMIESTINIS TRANSPORTAS

Miestuose nuo taško A iki taško B galima nusigauti taksi, tuk tuk‘ais, traukiniais ar kitais panašiais būdais. Tarpmiestinis transportas gali atrodyti truputį sudėtingesnis. Iš tiesų, keliauti iš vieno miesto į kitą yra taip pat paprasta kaip ir keliaujant miesto viduje. Priklausomai nuo kelionės ypatumų – laiko, biudžeto ir pan – galima pasirinkti kaip keliauti. Mano keliavimo būdas reikalauja rasti pigiausią transportą, ir priklausomai nuo šalies, tai būna autobusas arba traukinys.


Pavyzdžiui:

  • Filipinuose keliavau autobusais ir keltais, nes apie traukinius nė karto negirdėjau ir nemanau, kad jie egzistuoja.

  • Indonezijoje, Javos saloje daugiausiai naudojausi traukiniais – kaina būdavo beveik tokia pati kaip autobuso, bet greičiau ir patogiau.

  • Vietname traukiniai kursuoja nuolatos, bet autobuso kaina yra beveik dvigubai ar net trigubai pigesnė. Vietnamietiški sleeper autobusai su lovomis, tad kelionė tikrai patogesnė nei Filipinietiškuose autobusuose.

  • Malaizijoje neteko keliauti traukiniais, nes kiekvieną kartą atėjus į traukinių stotį jie būdavo jau išparduoti kelioms dienoms į priekį...




Pastaba 1: Keliaujant tarp salų, keltas yra visada pigiau nei lėktuvas, bet kelionės laikas skiriasi drastiškai.

Pastaba 2: Jei norite keliauti traukiniais, labai rekomenduoju bilietus rezervuoti kelias dienas iš anksto. Traukinių bilietai dažnai būna pilnai išparduoti, o jei ne, tai jų kaina būna daug didesnė nei perkant iš anksto.

PINIGŲ TAUPYMO YPATUMAI

Keliaujant su mažu biudžetu, nieko nelieka, tik rasti būdų sutaupyti. Tačiau visada egzistuoja kainos ir laiko santykis – sutaupai keliaudamas keltu, o ne lėktuvu, bet kelte praleidi 30 valandų, vietoj 1,5 val skrydžio. Visi mes pasirenkam sau priimtinesnį variantą kaip taupyti pinigėlius, ieškom kompromisų ten, kur galim.

Mano mėgstamiausias būdas sutaupyti yra vos atvykus į naują šalį, išlipus iš lėktuvo. Oro uosto taksi kainuoja kosmosą pinigų. Pasirinkimo tikrai daug, bet visų taksistų kainos būna panašios. Tada, aš pastebėjau, kad reikia tik išeiti iš oro uosto ribų, kad taksi kaina nukristų maždaug dvigubai! Šiam sutaupymui padeda ta vietinė SIM kortelė, kurią įsigijote oro uoste, su kuria, paėjus 5-10 min nuo oro uosto, galėsite užsisakyti Grab arba Gojek taksi už daug mažesnę kainą.


Aišku, yra daug skirtingų būdų sutaupyti... tranzuojant ir couchsurfin'ant neišleistūmėy nė cento ant transporto ir nakvynės, bet šiais klausimais patarti negaliu, nes mano tranzavimo patirtis yra kelių kilometrų pavėžimas Islandijoje, o couchsurfing'u naudojaus tik susitikimams...

Kualo Lumpūro "skaniukų" turgelyje

Dar vienas, kasdieniškas taupymo būdas yra valgyti gatvės maistą. Kiekvienoje šalyje yra įvairaus pasirinkimo – kai kur daugiau, kai kur mažiau. Pvz. Vietnamietiškas gatvės maistas buvo pats skaniausias ir nuostabiai pigus, tačiau Filipinuose gatvės maisto kultūra nebuvo tokia išplėtota kaip Indonezijoje ar Tailande. Galima mėginti gamintis maistą pačiam, bet per 7 mėnesius kely, man nekarto neteko išbandyti...


Nežinau ar net verta daugžodžiauti, bet tiems kas dar nežino - beveik visur ir dėl visko Azijoje reikia derėtis! Net jei atrodo, kad kaina yra nustatyta, pabandykite pasiderėti, nes blogiausiu atveju jums sakys "Ne" ir mokėsite pilna kaina...


NAKVYNĖ


Aptarus transportą, maistą ir kitus mažus dalykus, kurie padeda sutaupyti keliaujant Pietryčių Azijoje, negaliu nepaminėti nakvynės...


Iš tiesų, nieko daug neturiu pasakyti, tiesiog patarti hostel'ius arba homestay. Be nemokamos nakvynės pas draugus, miegojimas savoje palapinėje ar coachsurfin'ant, hostel'iai yra pats pigiausias būdas turėti stogą virš galvos. Ir negalvokite, kad hostel'is yra "barakas'', kur miegosite su dar dešimt ar dvidešint triukšmingų keliautojų. Hostel'iai turi privačius kambarius - vienviečius ir dviviečius, su atskiru tualetus ar be ir dažniausiai su įskaičiuotais pusryčiais - tad pasirinkimas tikrai didelis.


Prieš išvykstant savąjai ilgai kelionei, aš paskyriau $5 nakvynei, kuriuos puikiai išnaudojau, o kartais net ir pataupiau (Vietname).



Gyvenant vietuose, kur būriuojasi daug kitų keliautojų, ne vien jums sutaupys pinigų, bet tuo pačiu padės susipažinti su daug įvairių žmonių. Kai kurie hostel'iai po kelių dienų man patapo tikrais namais, o visi žmonės jame - gerais draugais.


Homestay - gyvenimas namuose su šeima yra nuostabus būdas susipažinti su vietine kultūra. Nors kartais homestay kainuoja daugiau nei hostel'is, man gyvenimas homestay buvo išsigelbėjimas, kai pradėjau labai ilgėtis savo šeimos. Gyvenant homestay, tu esi šeimos dalis. Tad be hostel'io, labai rekomenduoju bent kartą pagyventi su vietinia šeima.


Jei vis dar abejojate, ar rinktis tą gražų kambarį viešbutyje ar lovytę hostel'yje, prisiminkite, kad keliaujant tos lovos reikia tik permiegoti - už jūsų nakvynės ribų yra per daug veiklos ir įdomių dalykų, kurių neatrasite gulėdami savo kambaryje.



ATVIRUMAS NAUJOVĖMS

Vienas iš 'ĺ dalykų reikalingų keliaujant yra atvirumas naujovėms. Viskas kas kitaip dažnai gąsdina žmones. Mes užaugę savoje patogioje aplinkoje, apsupti mums suprantamų žmonių ir tradicijų. Kai paliekame savo patogų gyvenimą namie norėdami surasti ir patirti kažko kitokio – mes automatiškai pastatome save į labai nepatogią situaciją.

Vieni keliautojai, iš pirmo, būna pilni baimės – suprantama, mes nepažįstame žmonių, nekalbame ta kalba, visur chaosas ir triukšmas. Po kažkiek laiko visas chaosas pasidaro natūralia dienos eiga... iš naujo išmokstame kirsti gatves ir laviruoti motorolerių pilnose gatvėse.

Žmonės yra gan tobulos būtybės prisitaikyti prie naujos aplinkos.


Mentalitetas yra visai kitas klausimas. Ir nors, irgi su laiku, žmonių mentalitetai ir nuomonės keičiasi, joms keistis padeda šimtai skirtingų žmonių, iš skirtingų aplinkų ir įvairių kultūrų, kuriuos sutinkame kelyje. Patys įdomiausi mano pokalbiai buvo apturėti Nepale, aplink apvalų stalą su žmonėmis iš 5 skirtingų šalių ir 3 žemynų.

Pats svarbiausias keliautojo bruožas yra pagarba. Aš ne misionierė – nebandau žmonių atversti į „tikrąjį“ tikėjimą. Aš noriu mokytis ir suprasti kitus, taip bandant užgošti savo ego ir savo kultūrinės koncepcijas, kuriose augau. Niekas niekada nesitiki sutikimo, mes turim savo nuomones apie viską, tad pagarbiai galim Agree to Disagree.




Tikiuosi šie keli patarimai jums bus naudingi keliaujant...

Jei kažką pamiršau ir nepaminėjau – pasidalinkit su manimi. Ačiū.








Sekite mane Instagram @aistemapstheworld

© 2019. Visos teisės saugomos.